KELIONĖS PER SAVĄJĄ PRAEITĮ

on rugpjūčio 17, 2015 in SPAUDOJE | Komentarai įrašui KELIONĖS PER SAVĄJĄ PRAEITĮ yra išjungti

KELIONĖS PER SAVĄJĄ PRAEITĮ

Ar galima gimti iš naujo, „išgyventi“ praėjusius gyvenimus ir ko iš tų sugrįžimų galima pasimokyti?

„Nėščia moteris turi galią valdyti gyvąją materiją – ji savyje formuoja fizinį kūną ateinančiai sielai ir perduoda jai savo vidines savybes. Drąsiai galima teigti, kad tai svarbiausioji kūryba pasaulyje. Juk čia kuriamas pats kūrėjas – žmogus, nuo kurio priklausys mūsų ir pasaulio likimas“, – rašo mūsų laikų Vydūnu vadinamas garsus knygų autorius, lektorius Aleksandras Žarskus.

hipnoze2014
Vilhelmina Ivanauskaitė. Mandala

Kai sunkumų pradžia – mamos įsčiose
Kiekvieno žmogaus gyvenimo kodas (šaknys ar įrašai) mus lydi nuo pat pradinio periodo, kai vaisius formuojasi motinos įsčiose. Būtent čia prisirenkama labai daug ne tik teigiamos, bet ir negatyvios informacijos. Juk neretai būsima mama nė nesitikėdama ima lauktis vaikelio – ir tuomet dėl nesuplanuotų aplinkybių apninka niūrios mintys, ypač jei jos niekas nepalaiko (ypač vyras!). O sudėtingi išgyvenimai persiduoda vaiko sąmonei ir vėliau jie tampa tam tikrais stereotipais (klišėmis), kurie jį valdo, reguliuoja kasdienybę. Paskui, keliaudamas gyvenimo keliu, tas žmogus vis nesupranta, kodėl negali to ar ano, kodėl nuolat atsiduria prieš neįveikiamas kliūtis, kodėl jo sveikata šlubuoja. Ir dar dešimtys „kodėl?“ nepalieka jo ramybėje…
Ypač tai aktualu kalbant apie pokarinės kartos moteris, kurios turėjo dirbti veik iki paskutinio nėštumo mėnesio – buvo tokie įstatymai, o ir vien iš vyro algos buvo sunku šeimą išlaikyti. Tad mote­rys išgyveno didžiulį fizinį ir psichologinį krūvį, būsimas kūdikis jautė, kad joms labiau rūpi darbas, namai, vyras…

Skaityti plačiau
Deja, toli gražu ir ne kiekvienas vyras džiaugėsi būsimu vaikeliu – juk tai dar viena burna, be to, ne kiekvienas perėmė namų darbų naštą ar gebėjo (norėjo) paguosti, palaikyti. O jei dar mėgdavo pakilnoti taurelę… Ir mažylis mamos įsčiose jausdavosi paliktas pats sau.
Moteriai gimdant taip pat buvo daroma klaidų: tėčius būtinąja tvarka atskirdavo nuo mamų (šios nesijautė saugios) – vaikeliui persiduodavo mamos nerimas, ašarų skausmas. Ir bambagyslę nukirpdavo per anksti – kūdikio kvėpavimo takai dar nebūdavo pasirengę kvėpuoti. Be to, jei pagal „protokolą“ medikai nesulaukdavo jo įkvėpimo – pakratydavo aukštyn kojomis, o neretai plekštelėdavo per užpakaliuką. Ir tuoj pat išnešdavo už durų – iki pagal grafiką ateis laikas jam žįsti krūtį. Štai taip gležną būtybę pasitikdavo pasaulis… o pasąmonė viską „įsirašydavo“!

Tiltas į ateitį: nėštumo „programavimas“
Norint pakeisti savąją rytdieną verta išmėginti prenatalinę (nėštumo bei gimties laikotarpis) hipnoterapiją (vieną psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė, t. y. tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo), kurios esmė – hipnozės metu „perrašyti“ netinkamai susiklosčiusį nėštumo bei gimties laikotarpį. Jei jūsų gimimas nebuvo suplanuotas, jei tėvas, o kartais ir motina, jūsų nelaukė ar net ketino atsikratyti, arba gal tėvas buvo abejingas bręstančiam vaisiui įsčiose – visa tai hipnozės metu yra keičiama į pozityvius ketinimus (esą jūs buvote laukiama, mylima, su jumis mama visą nėštumo laikotarpį palaikė puikų ryšį, jūs gimėte lengvai ir laimingai)… Naujai „perkonstruotas“ laikotarpis įrašomas į CD, kurį žmogus gali namie ne kartą perklausyti, patirdamas nugrimzdimo į būklę tarp miego ir tikrovės… Tokio seanso metu vyksta savotiškas „persiprogramavimas“, ištrinami ir pozityviais pakeičiami negatyvūs įrašai, kurie gali pakeisti jūsų gyvenimą. Jei jus persekiojo nerimas, baimės, depresija, jei jums buvo sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, dirbti, siekti karjeros – tai laipsniškai ima keistis… Tiesa, prisiminimai nedingsta, tačiau šalia jų tarsi nutiesiamas kitas, naujas tiltas į ateitį – ramesnę, gražesnę, harmoningesnę…

Padeda žingsniai į praeitį
Į praėjusius gyvenimus gali „žingsniuoti“ jau gebantys panirti į hipnozę, todėl pirmiau rekomenduojamas hipnozės kursas. Galbūt jums sunku atrasti savo vietą gyvenime, nežinote, kuo užsiimti, blaškotės, o gal nerimas, baimė jus taip paralyžiuoja, kad negalite susikaupti dirb­dami? Arba gal ieškote atsakymo į klausimą, kodėl jus nuolatos užklumpa depresija, kamuoja sunkios ligos ar kodėl likimas jus suvedė su konkrečiu žmogumi, ko jis turi išmokti? Į tokius klausimus gali padėti rasti atsakymus vadinamasis regresas – metodas, padedantis grįžti į savo pačios praeitį. Nes būtent regresas yra hipnoterapijos pagrindas. Seanso metu „išėjus iš kūno“ svarbu pažvelgti į save tarsi iš šalies nesusitapatinant su praeities herojumi – tai padaryti padeda šalia būnantis specialistas.
Žvilgsnis į praeitus gyvenimus pakužda, kur, kokioje srityje daugiausi­ai pasiekėte – ir būtent tai (ar kažką panašaus) galite veikti ir šiame gyvenime!
Pavyzdžiui, sergantysis nepagydoma liga paprastai išgyvena mirties baimę, kuri jį palaužia, labai apsunkindama kasdienybę. O juk žmogus dar galėtų pasidžiaugti likusiu gyvenimu… Beje, jau po kelių regresijos seansų situacija dažniausiai pasikeičia: išnyksta mirties baimė, imama filosofiškai reaguoti į sveikatos būklę, atsiranda noras kažką veikti, kurti, spėjama atsiskleisti ten, kur sau anksčiau neleisdavai ar nė neįtarei, kad gali…

5 klausimai apie seansų „keliones“
Vilhelmina, dar besimokydama JAV, Tarptautinėje medicininės hipnozės akademijoje, pati išgyveno savo pačios „keliavimo į šį gyvenimą“ laikotarpį, o vėliau – ir grįžimą į praeitus gyvenimus. Tai yra išgyveno ne vieną regresiją…

Ar ne per sunku išnaujo išgyventi praeities įvykius, ypač jei jie buvo tragiški?
Pastebėjusi, kad seanso metu žmogus per giliai emociškai išgyvena – tam tikra metodika jį atitraukiu, taip apsaugodama nuo per didelio negatyvios informacijos krūvio. Jis išeina paniręs į apmąstymus, analizuodamas patirtus išgyvenimus, bet kartu ir pailsėjęs, net pakylėtas. Juk priketi prisiminimai neslegia, bet atvirkščiai ­skatina augti, atskleidžia, su kuriomis savo savybėmis verta padirbėti. Svarbiausia, kad žmogus pats to norėtų.
Regresija nerekomenduojama nepripažįstantiems reinkarnacijos (savo kitų gyvenimų), bet tiesmukai tikintiems gyvenimu pragare ir danguje.
Nes gyvenimų mumyse – kaip vandenyne lašų. Ir tie keliavimai per juos itin neįprasti: viename tu turtuolis švaistūnas, kitame – vargšas, trečiame – gražuolė, ketvirtame – luošys… Tą liudija garsūs meistrai, patyrę jau tūkstančius regresų.
Regresijos metu išsiaiškinus, kas kada su jumis vyko, galima padėti įveikti neurozes, priepuolius, baimes, susikaupusias ne per vieną gyvenimą.
Kaip pasikeičia žmogus po hipnoterapijos seansų? 
Pasikeitimai būna akivaizdūs. Štai su viena moterimi „praėjome“ jos gimties akimirką, aiš­kinomės tėvų santykius. Ir staiga ji ėmė paraleliai analizuoti fragmentus iš šiandieninio savo gyvenimo! Suprato, kaip ji neišgirsdavo to, ką jai sakydavo duktė, ir dėl to jų santykiai katastrofiškai prastėjo. O juk mergina daug metų tiesė rankas į motiną… Po kelių seansų santykiai žingsnelis po žingsnelio ėmė gerėti.
Ar sugrįžusi į savo pačios gimties akimirka užfiksavote, kodėl pasirinkote būtent tuos tėvus? 
Jei žmogus iš gyvenimo išeina jaunas, neišgyvenęs nė pusės jam skirto laiko, jis gana greitai reinkarnuojamas. Ir jam neleidžiama rinktis, jis gali sugrįžti net į tą pačią giminę. Kai paklausiu, kokius savo tėvus matė rinkimosi akimirką, toks žmogus negali atsakyti. O tuo atveju, jei gyventa ilgai, tėvus bei šalį, kurioje gyvensite, galima rinktis. Aš turėjau tokią galimybę, nes labai aiškiai mačiau tam tikras tėvų savybes, išvaizdą…
Jums pačiai buvo kas nors netikėta?
Pasirodo, viename praėjusių gyvenimų – dar prieš Kristų buvau išvaistinės tantros mokytojas. Deja, pakilęs iki meistro, atsisakiau mokyti kitus žmones. Gal todėl dabar su žmonėmis dvigubai atidirbu…

Ko svarbiausio kiekviename gyvenime mokomasi?
Tikėjimo. Prireikia ne vieno gyvenimo, kad ateitų tikras Dievo suvokimas. Daugybė žmonių iš gyvenimo išeina pykdami, nusivylę arba atsipalaidavę, kad paliko negaluojanti kūną, sunkią fizinę ar moralinę situaciją. Ir tik vienas procentas žmonių išeina mąstydami apie Dievą ar dieviškumą. Dar man itin svarbu buvo patirti išėjimą iš kūno. O tą patyrusi suvokiau, kad mirti lengviau, nei gimti. Patikėkite – išėjimas yra tiesiog laimė…

„Moters savaitgalis“ 2013 09 16

LithuaniaEnglish